Rožinė ir melsva – spalvų simbolika
Artėjant kūdikio gimimui metas pasirūpinti jo kraiteliu. O tai daryti vienas didžiausių malonumų kiekvienai mamai. Parduotuvių lentynos vilioja pačiais spalvingiausiais vaikiškais rūbeliais. Ir nors rinkdami juos didžiausią dėmesį skiriame audinio kokybei, patogumui, funkcionalumui, spalvos lieka tikrai ne paskutinėje vietoje. Įdomu, ar dar vis populiaru mergaitėms pirkti rožinius, o berniukams – melsvus? Ar šias spalvas jau nukonkuravo „neutralios” spalvos? Panašu, kad stereotipai dar gajūs ir mergaitės mielai puošiamos rožiniais apdarais, o berniukai visais mėlynos atspalviais. Iš kur kilo ši spalvų paskirstymo tvarka, kokia jos simbolika?
Paradoksas
Kad ir kaip paradoksaliai nuskambės, tačiau ilgą laiką Katalikiškose Europos šalyse mergaitės buvo rengiamos žydrais drabužėliais, o berniukai rausvais. Žydrais mergaičių apdarais buvo pagerbiama Švč. Mergelė Marija dažniausiai vaizduojama vilkinti dangaus mėlio apdaru. Netikėta ir tai, kad rožinė arba atskiesta raudona ilgą laiką buvo laikoma karo dievo Marso arba Arėjo, karingumo, vyriškumo spalva. Ir būtent tokios spalvos rūbais buvo rengiami berniukai.
XX a. pradžioje šią tendenciją palaikė itin populiarios publikacijos, kuriose būdavo nurodoma, ką kokia spalva rengti. Štai, viename 1918 m. straipsnyje nurodyta, kad visuotinai priimta taisykle mėlyna spalva priskiriama mergaitėms, o rožinė – berniukams. Pastaroji anot „spalvotyrininkų” laikoma stipresne ir intensyvesne, todėl labiau tinka berniukams, o mėlyna – subtilesnė, taigi priimtinesnė mergaitėms. Tokias rekomendacijas mielai palaikė siuvimo įmonės, pastebėjusios tokių nurodymų nešamą finansinę naudą.
Mergaitėms – rožinę! Berniukams – žydrą!
1797 metais popiežius Paulius I priėmė įstatymą, kuris skelbė, jog visi imperatoriškos šeimos naujagimiai berniukai iš karto tampa šventojo apaštalo Andriaus ordino kavalieriais, o mergaitės – šventos kankinės Kotrynos sekėjomis. Kiekvienas iš paminėtų ordinų turėjo atitinkamos spalvos kaspiną, kuriuo ir būdavo papuošiami naujagimiai. Berniukai – mėlynu, mergaitės – rožiniu. Štai, ir išaiškėjo šiandieninio spalvų pasiskirstymo istorija. Manoma, kad būtent šis įvykis tapo simbolinio rožinio mergaičių garderobo bei žydrų berniukų aprėdų pradžia.
O ir XX a. pradžios madų diktuotojai, penktajame dešimtmetyje staiga apsigalvojo ir nusprendė, kad visgi mėlyna spalva labiau tinka ir patinka berniukams, o rožinė – mergaitėms. Šiandien rožinė spalva traktuojama kaip itin moteriška, asocijuojasi su švelnumu, romantiškumu, savybėmis, priskiriamomis moteriškajai lyčiai. O mėlyna, įkūnijanti pasitikėjimą savimi, energiją, stabilumą rekomenduojama berniukams. Ir nors dabar daugelis tėvų į rūbelių spalvas didelio dėmesio nebekreipia, šių, rožinės ir žydros, spalvų tradicijų laikosi per krikštynų šventę. Simbolinio akto metu norisi tikėti ir simboline spalvų galia.
Išvada – daugiau spalvų
Matote, kaip keitėsi šių dviejų spalvų simbolika laikui bėgant? Tai tik įrodo, kokia yra stipri žodžio ir reklamos galia. Ar verta jų paisyti? Žydra suknelė mergaitei tikrai nėra tabu, kaip ir rožiniai maršinėliai berniukui. Mes sakome TAIP visoms spalvoms. Kūdikio tyrumą ir nekaltumą simbolizuojančiai baltai, saulę, šviesą ir džiaugsmingumą spinduliuojančiai geltonai, ramybę, gerą nuotaiką ir gamtos grožį atveriančiai žaliai ir netgi pilkai – subtiliai, neutraliai ir tokiai netepliai.
